Vienas sutuoktinis gyvena Lietuvoje, kitas – Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje ar kitoje valstybėje. Arba abu jau seniai išvykę iš Lietuvos, nors santuoka sudaryta čia. Tokiose situacijose vienas pirmųjų klausimų būna labai praktiškas: ar dėl skyrybų būtina grįžti į Lietuvą ir ar apskritai Lietuvos teismas gali nutraukti tokią santuoką?
Atsakymas priklauso ne vien nuo to, kur santuoka buvo sudaryta. Tarptautinėse skyrybose pirmiausia reikia nustatyti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą.
Kai situacija susijusi su Europos Sąjungos valstybėmis, tam didelę reikšmę turi ES teisė. Be to, atskirai gali tekti spręsti, kurios valstybės institucijos kompetentingos nagrinėti klausimus dėl vaikų.
Todėl faktas, kad sutuoktinis gyvena užsienyje, savaime nei užkerta kelią skyryboms Lietuvoje, nei automatiškai suteikia Lietuvos teismams jurisdikciją.
Ar galima išsiskirti Lietuvoje, jeigu sutuoktinis gyvena užsienyje?
Taip, tam tikrais atvejais galima. Tačiau pirmiausia reikia nustatyti, ar Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti konkrečią santuokos nutraukimo bylą.
Kai taikomas Reglamentas (ES) 2019/1111, jurisdikcija santuokos nutraukimo bylose gali būti grindžiama keliais alternatyviais kriterijais. Kompetentingi gali būti valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš jų ten tebegyvena; yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; bendro prašymo atveju yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; yra pareiškėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip vienerius metus iki kreipimosi į teismą; arba yra pareiškėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą ir yra tos valstybės narės pilietis.
Reglamentas taip pat numato atskirą jurisdikcijos pagrindą pagal abiejų sutuoktinių bendrą pilietybę. Todėl, jeigu abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją nagrinėti jų santuokos nutraukimo bylą ir tada, kai sutuoktiniai gyvena užsienyje.
Svarbu tai, kad šie kriterijai yra alternatyvūs. Konkrečioje situacijoje jurisdikciją gali turėti ne vienos valstybės narės teismai. Todėl klausimas nėra vien „ar galima skirtis Lietuvoje?“ – kartais reikia įvertinti ir tai, kurioje iš jurisdikciją turinčių valstybių procesą tikslinga pradėti.
Jeigu abu esame Lietuvos piliečiai, bet gyvename užsienyje?
Abiejų sutuoktinių Lietuvos pilietybė yra reikšminga būtent tarptautinės jurisdikcijos požiūriu.
Reglamento (ES) 2019/1111 3 straipsnis numato, kad jurisdikciją santuokos nutraukimo klausimais turi ir tos valstybės narės teismai, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.
Todėl jeigu abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vien tai, kad vienas arba abu faktiškai gyvena kitoje valstybėje, savaime nepanaikina galimybės santuokos nutraukimo bylą nagrinėti Lietuvoje.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos teismai būtinai yra vieninteliai galintys nagrinėti bylą. Pagal kitus Reglamento 3 straipsnyje nustatytus kriterijus jurisdikciją tuo pačiu metu gali turėti ir kitos valstybės narės teismai.
Lietuvos teisėje taip pat yra speciali teismingumo taisyklė atvejams, kai abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau Lietuvoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei turto. Kai jau nustatyta Lietuvos tarptautinė jurisdikcija, ši taisyklė padeda nustatyti, kuriam konkrečiam Lietuvos teismui turi būti pateikiami dokumentai.
Todėl tarptautinėje skyrybų byloje svarbu nustatyti ne tik tai, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją, bet ir ar jurisdikciją turi kitos valstybės teismas bei kokias praktines ir teisines pasekmes gali turėti proceso pradėjimas vienoje ar kitoje valstybėje.
O jeigu tik vienas sutuoktinis yra Lietuvos pilietis?
Vien vieno sutuoktinio Lietuvos pilietybės nepakanka remtis Reglamento 3 straipsnyje numatytu abiejų sutuoktinių bendros pilietybės jurisdikcijos pagrindu.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos teismai jurisdikcijos neturės. Reikia tikrinti kitus Reglamento 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų jurisdikcija gali būti grindžiama atsakovo įprastine gyvenamąja vieta Lietuvoje arba pareiškėjo įprastine gyvenamąja vieta Lietuvoje, jeigu tenkinamos Reglamente nustatytos gyvenimo trukmės ir, kai taikoma, pilietybės sąlygos.
Todėl teiginys „esu Lietuvos pilietis, vadinasi, visada galiu skirtis Lietuvoje“ būtų neteisingas. Reikia nustatyti konkretų tarptautinės jurisdikcijos pagrindą.
Svarbu atskirti jurisdikciją nuo teismingumo
Tarptautinėse skyrybose šios sąvokos neturėtų būti vartojamos kaip sinonimai.
Tarptautinė jurisdikcija atsako į klausimą, kurios valstybės teismai turi teisę nagrinėti bylą – pavyzdžiui, Lietuvos ar kitos valstybės.
Tik nustačius, kad jurisdikciją turi Lietuvos teismai, sprendžiamas kitas klausimas – kuriam konkrečiam Lietuvos teismui byla teisminga.
Todėl pirmiausia nustatome, ar bylą apskritai gali nagrinėti Lietuvos teismai, o tik po to – kuriam Lietuvos teismui turi būti pateikti procesiniai dokumentai.
Ką reiškia „įprastinė gyvenamoji vieta“?
Tarptautinėse šeimos bylose tai viena svarbiausių sąvokų.
Įprastinė gyvenamoji vieta nėra vien deklaruotas adresas Gyventojų registre. Vertinama reali žmogaus gyvenimo situacija ir jo faktinis ryšys su konkrečia valstybe.
Todėl žmogus gali būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau faktiškai daugelį metų gyventi, dirbti ir turėti pagrindinį gyvenimo centrą kitoje valstybėje.
Tarptautinėje skyrybų byloje vien deklaracijos išrašo gali nepakakti jurisdikcijai pagrįsti.
Tai viena iš priežasčių, kodėl prieš rengiant dokumentus verta pirmiausia nustatyti, kokiu konkrečiu jurisdikcijos pagrindu byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvoje.
Jeigu vienas iš sutuoktinių gyvena ne Lietuvoje ir reikia nustatyti tinkamą skyrybų procedūrą, šeimos teisės konsultacijos metu galima įvertinti jurisdikciją, reikalingus dokumentus ir kitus tarptautinės bylos klausimus.
Ar svarbu, kad santuoka buvo sudaryta Lietuvoje?
Pati santuokos sudarymo vieta nėra universalus atsakymas į klausimą, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją ją nutraukti.
Tai dažna praktinė klaida: „susituokėme Lietuvoje, vadinasi, ir skirtis turime Lietuvoje“.
Tarptautinė jurisdikcija nustatoma pagal teisės aktuose numatytus kriterijus, o ne vien pagal vietą, kurioje prieš dešimt ar dvidešimt metų buvo įregistruota santuoka.
Lygiai taip pat užsienyje sudaryta santuoka savaime nereiškia, kad jos negalima nutraukti Lietuvoje, jeigu Lietuvos institucijos turi jurisdikciją.
Jeigu sutuoktinis nesutinka skirtis ir dar gyvena užsienyje?
Tada vienoje byloje susijungia du klausimai: tarptautinė jurisdikcija ir pats santuokos nutraukimo pagrindas.
Pirmiausia reikia nustatyti, ar Lietuvos teismas turi teisę nagrinėti bylą. Jeigu turi, tada vertinama, kokiu pagrindu pagal taikytiną teisę santuoka gali būti nutraukta.
Vien tai, kad sutuoktinis išvyko į užsienį, nesuteikia jam galimybės užblokuoti skyrybų.
Tačiau jeigu nėra bendro sutarimo, procesas paprastai bus sudėtingesnis: gali būti aktuali privalomoji mediacija, procesinių dokumentų įteikimas užsienyje, įrodymų pateikimas ir kiti procesiniai klausimai.
Todėl situacija „jis gyvena užsienyje ir nieko nepasirašys“ neturėtų būti vertinama kaip aklavietė. Reikia nustatyti tinkamą teisinį kelią.
Ar galima skirtis bendru sutarimu, jeigu vienas gyvena užsienyje?
Pats gyvenimas skirtingose valstybėse netrukdo sutuoktiniams susitarti dėl santuokos nutraukimo.
Jeigu abu sutaria skirtis ir yra susitarę dėl visų būtinų santuokos nutraukimo pasekmių, galima vertinti, ar konkrečioje situacijoje tenkinamos skyrybų bendru sutarimu sąlygos ir kuri institucija turi jurisdikciją.
Tačiau tarptautinis elementas reiškia, kad prieš pasirenkant procedūrą reikia patikrinti ne tik Lietuvos Civilinio kodekso sąlygas, bet ir jurisdikciją.
Todėl vien faktas, kad abu pasirašo susitarimą, dar neatsako į klausimą, kurioje valstybėje santuoka turėtų būti nutraukta.
Ar būtina sutuoktiniui grįžti į Lietuvą?
Nebūtinai.
Šiuolaikiniame civiliniame procese nemažai procesinių veiksmų ir dokumentų galima atlikti elektroninėmis ar nuotolinėmis priemonėmis. Tačiau negalima visoms tarptautinėms skyryboms pažadėti, kad žmogui jokiomis aplinkybėmis nereikės atvykti į Lietuvą.
Tai priklauso nuo pasirinktos procedūros, bylos pobūdžio, teismo sprendimų ir konkrečių procesinių aplinkybių.
Jeigu sutuoktinis gyvena užsienyje, verta iš karto planuoti procesą taip, kad būtų aišku, kokius dokumentus jis gali pateikti nuotoliniu būdu, ar reikės atstovo ir kokiais atvejais gali būti reikalingas asmeninis dalyvavimas.
Kaip sutuoktiniui užsienyje bus įteikti dokumentai?
Tai ypač svarbu ginčo skyrybose.
Teismas turi užtikrinti, kad kitai šaliai būtų tinkamai pranešta apie procesą ir sudaryta galimybė pateikti savo poziciją. Kai atsakovas gyvena užsienyje, procesinių dokumentų įteikimui gali būti taikomos tarptautinės ar Europos Sąjungos procedūros.
Todėl labai svarbu pateikti kuo tikslesnę informaciją apie sutuoktinio faktinę gyvenamąją vietą.
Nežinomas adresas savaime nebūtinai padaro skyrybas neįmanomas, tačiau dokumentų įteikimo klausimas gali procesą apsunkinti ir pailginti.
Situacijai, kai apskritai nežinoma sutuoktinio gyvenamoji vieta, skirtas atskiras šio ciklo straipsnis.
Skyrybų ir vaikų klausimų jurisdikcija gali nesutapti
Lietuvos teismo jurisdikcija nutraukti santuoką automatiškai nereiškia, kad tas pats teismas turi tarptautinę jurisdikciją spręsti visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus.
Pagal Reglamento (ES) 2019/1111 bendrąją taisyklę jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų turi valstybės narės, kurioje vaikas turi įprastinę gyvenamąją vietą tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, teismai. Reglamentas numato ir šios bendrosios taisyklės išimčių.
Todėl gali susidaryti situacija, kai santuoką galima nutraukti Lietuvoje, tačiau klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ar kitų tėvų pareigų turi nagrinėti kitos valstybės teismas.
Būtent todėl tarptautinėje šeimos byloje jurisdikciją reikia tikrinti atskirai pagal kiekvieno pareikšto reikalavimo pobūdį.
Lietuvos teismų praktikoje tokių situacijų jau yra
Tai nėra vien teorinė tarptautinės teisės problema.
2026 metų Lietuvos teismo byloje santuokos nutraukimo klausimas galėjo būti nagrinėjamas Lietuvoje, tačiau nepilnamečiai vaikai buvo gimę Airijoje, joje nuolat gyveno ir neturėjo socialinių ryšių bei interesų Lietuvoje.
Teismas konstatavo neturintis jurisdikcijos nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių klausimų – vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos. Pagal konkrečias tos bylos aplinkybes jurisdikcija priklausė Airijos teismui.
Tai labai gerai parodo, kodėl tarptautinėse skyrybose negalima visų šeimos klausimų automatiškai sudėti į vieną bylą nepatikrinus jurisdikcijos.
O jeigu vaikai gyvena Lietuvoje, o kitas sutuoktinis – užsienyje?
Tokiu atveju situacija gali būti kitokia.
Jeigu vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, pagal bendrąją ES taisyklę Lietuvos teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti tėvų pareigų klausimus.
Tačiau kiekvienoje tarptautinėje byloje reikia vertinti faktinę vaiko gyvenimo situaciją, o ne vien jo pilietybę ar deklaruotą adresą.
Ypač atsargiai reikia vertinti atvejus, kai vaikas neseniai persikėlė iš vienos valstybės į kitą arba tarp tėvų kyla ginčas dėl jo išvežimo ar gyvenamosios vietos.
Kas bus su užsienyje esančiu turtu?
Tai dar viena priežastis, dėl kurios tarptautinės skyrybos gali būti sudėtingesnės už įprastą santuokos nutraukimo bylą.
Sutuoktiniai gali turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir užsienyje, banko sąskaitų skirtingose valstybėse, paskolų, verslą ar kitų turtinių interesų.
Vien tai, kad santuoka nutraukiama Lietuvoje, dar nereiškia, kad visi su užsienio turtu susiję klausimai automatiškai bus paprasti.
Gali tekti atskirai vertinti tarptautinės jurisdikcijos, taikytinos teisės, turto registravimo ir būsimo sprendimo pripažinimo ar vykdymo klausimus.
Todėl prieš teikiant dokumentus verta turėti kuo išsamesnį bendro ir asmeninio turto sąrašą, nurodant ne tik turto rūšį, bet ir valstybę, kurioje jis yra.
Ar Lietuvos sprendimas dėl skyrybų galios kitoje ES valstybėje?
ES teisė numato valstybėje narėje priimtų sprendimų dėl santuokos nutraukimo pripažinimo kitose valstybėse narėse sistemą.
Todėl Lietuvos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nėra skirtas galioti tik Lietuvos teritorijoje. Reglamentas (ES) 2019/1111 reglamentuoja tokių sprendimų pripažinimą kitose ES valstybėse narėse.
Tačiau praktiniai veiksmai po skyrybų gali priklausyti nuo valstybės ir nuo to, kokiai institucijai reikia pateikti informaciją apie pasikeitusią civilinę būklę.
Kokius dokumentus verta pasiruošti?
Tarptautinių skyrybų atveju teisininkui svarbu pateikti ne vien santuokos dokumentus.
Reikėtų turėti informaciją apie abiejų sutuoktinių pilietybę, faktines gyvenamąsias vietas ir gyvenimo skirtingose valstybėse trukmę, paskutinę bendrą gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, turimą turtą Lietuvoje ir užsienyje bei žinomą kito sutuoktinio adresą.
Jeigu abu sutuoktiniai gyvena užsienyje, ypač svarbu tiksliai nustatyti, kokiu pagrindu siekiama, kad santuokos nutraukimą nagrinėtų Lietuvos institucija.
Jeigu yra vaikų, atskirai reikia įvertinti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją spręsti su jais susijusius klausimus.
Nuo ko pradėti skyrybas, kai sutuoktinis užsienyje?
Pirmasis žingsnis neturėtų būti aklas dokumentų pildymas.
Pirmiausia reikia nustatyti:
- ar Lietuvos institucijos turi jurisdikciją nutraukti santuoką;
- kokiu pagrindu ji gali būti nutraukta;
- ar sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir jų pasekmių;
- kur yra vaikų įprastinė gyvenamoji vieta;
- ar yra turto ir prievolių kitose valstybėse;
- kaip kitam sutuoktiniui bus įteikiami dokumentai;
- ar konkrečiam procesui reikalingas asmeninis dalyvavimas Lietuvoje.
Kai šie klausimai atsakyti, galima pasirinkti tinkamą procedūrą ir rengti dokumentus.
Jeigu reikia nustatyti, ar konkrečioje tarptautinėje situacijoje galima skirtis Lietuvoje, galima pateikti užklausą teisinei konsultacijai.
Gyvenimas užsienyje savaime neužkerta kelio skyryboms Lietuvoje
Sutuoktinio išvykimas į užsienį nereiškia, kad santuoka tampa „pririšta“ prie užsienio valstybės. Tačiau lygiai taip pat negalima automatiškai manyti, kad kiekvieną lietuvių santuoką galima nutraukti Lietuvoje vien todėl, kad ji čia buvo sudaryta arba vienas sutuoktinis yra Lietuvos pilietis.
Tarptautinėse skyrybose pirmiausia sprendžiamas jurisdikcijos klausimas.
Jeigu abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, tai gali būti savarankiškas Lietuvos jurisdikcijos pagrindas. Kitais atvejais svarbi sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir kitos Reglamento (ES) 2019/1111 nustatytos aplinkybės.
O jeigu šeimoje yra vaikų, būtina atskirai patikrinti jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiems klausimams. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar visas šeimos ginčas galės būti išspręstas Lietuvoje, ar dalį klausimų teks spręsti kitoje valstybėje.
Paveikslėlis: 03-skyrybos-sutuoktinis-gyvena-uzsienyje.jpg
ALT: Skyrybos, kai sutuoktinis gyvena užsienyje – santuokos nutraukimas Lietuvoje ir tarptautinė jurisdikcija